Skruzdėlės – įkyrios įnamės
29-03-2016, 11:28 Vidutinio klimato juostoje gyvenančių žmonių būstuose dažniausiai sutinkamos rudosiosnaminės skruzdėlės, kitaip vadinamos faraoninėmis skruzdėlėmis (Monomorium pharaonis). Šios skruzdėlės, paplitusios visame pasaulyje dėl intensyviai plėtojamos prekybos ir greičiausiai kilusios išAfrikos, vėsesnio klimato teritorijoje įsikuria šildomuose pastatuose. Dažnai jos telkiasi gyvenamuosiuose namuose, gydymo įstaigose, prekybos ir maitinimoįmonėse, poilsinėse, viešbučiuose.
Faraoninės skruzdėlės maitinasi pačiu įvairiausiu maistu: mėsos, žuvies produktais, džemu,medumi, riešutų sviestu, sirupu, vaisių sultimis, kepiniais, riebalais, žuvusiais vabzdžiais ir net batų tepalu, be to, gali pragraužti skyles šilko,dirbtinio šilko ir gumos dirbiniuose. Ligoninėse šių skruzdėlių aptinkama gliukozės tirpale, net žaizdose, sandariose sterilių gaminių pakuotėse,gėrimuose, gėlių vazose, vandens ąsočiuose. Jas, ropinėjančias užterštaispaviršiais, ypač vilioja žmogaus išskyros – kraujas, pūliai. Tokiu būdu skruzdėlėsgali mechaniškai platinti ligas ir užteršti sterilią medžiagą, su jomis kartaissiejamos Staphylococcus spp., Streptococcus spp., Pseudomonas spp. infekcijos ligoninėse.
Būstuose faraoninės skruzdėlės gyvena sienose, už grindjuosčių, keraminių plytelių, produktų ir atliekų taroje, įsikuria virtuvės balduose, produktų laikymo induose. Be to, tai labai įkyrūs vabzdžiai: patekusios į miegamąsias vietas, skruzdėlės ropoja per miegančius žmones, trikdo jų poilsį.
Skruzdėlės gyvena didelėmis
šeimomis – kolonijomis. Šeimą sudaro besparnės, dedančios kiaušinius patelės,
skruzdėlės darbininkės, sparnuoti patinai bei kiaušiniai, lervos ir sparnuoti patinai bei
kiaušiniai, lervos ir lėliukės. Darbininkės stato skruzdėlyną, renka maistą, maitina ir prižiūri jauniklius.Patelės deda balkšvus ovalius kiaušinius, iš kurių išsivysto baltos lervutės, vėliau virstančios lėliukėmis. Per savo gyvenimą patelė sudeda iki 400kiaušinių. Patelės gyvena 4-12 mėnesių, o patinai – 3-5 savaites. Patelės ilgis – 3,5-4 mm, skruzdės darbininkės – 1,7-2,3 milimetro. Pastarosios paprastai esti gelsvai auksinės spalvos, patelių tamsus pilvelis, patinai – juodi. Išoriškai faraoninės skruzdėlės labai panašios į miško ar sodo skruzdėles, tik gerokai smulkesnės. Skruzdės darbininkės stato skruzdėlyną, maitina kolonijos narius, prižiūri lervutes, pernešdamos jas į vietas, kuriose bus nauji lizdai. Jų kelias nuo lizdo iki maisto šaltinio nėra tiesus, bet pastovus – juo nuolat vyksta judėjimas (1paveikslas). Patinai ir patelės retai palieka lizdus. Paprastai lizduose pasislepia apie 90 proc. kolonijos individų.
Faraoninių skruzdėlių šeimą gali sudaryti šimtai tūkstančių individų, per metus ją gali papildyti 25-30 tūkstančių skruzdėlių. Šeimos atsiskiria naujomis kolonijomis ir greitai užima pastato patalpas, patekusios per mažiausius tarpus, o vasarą – ir per išorines sienas. Pamažu jos gali paplisti ne tik dideliame pastate, bet ir ištisuose namų kvartaluose. Joms ypač patinka drėgnesnės ir šiltesnės vietos.
Faraoninių
skruzdėlių, apsigyvenusių patalpose, daugiausia būna tualetuose, voniose,
šiukšlių kibiruose, maisto atliekose ir kitose nešvariose vietose. Iš ten
skruzdėlės patenka ant stalų, telkiasi virtuvės spintelėse, stalčiuose, ropoja
per indus, maistą. Taip migruodamos per gyvenamąsias patalpas jos gali išnešioti
helmintų kiaušinius, kitų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus. Yra aprašyta atvejų, kai
šie vabzdžiai puldavo sunkius ligonius ir mažus vaikus.
Faraoninių
skruzdėlių naikinimo būdai labai sudėtingi, nes jų lizdai dažnai esti sunkiai
prieinamose vietose. Radikaliausias metodas – sunaikinti lizdus. Jų ieškant
reikia rūpestingai apžiūrėti vietas aplink kanalizacijos ir vandentiekio
vamzdžius, čiaupus, oro kondicionierius, šaldytuvus. Efektyviausia naudoti prievilą
su nepavojingais žmogui insekticidais. Apskaičiuojama, kad skruzdėles
naikinančios medžiagos prieviluose būtų tiek, kad jais mintančios skruzdėlės
darbininkės žūtų ne iš karto, o tik po to, kai parneštu maistu pamaitina kitus
šeimos narius, pirmiausiai pateles, todėl skruzdžių šeima išnyksta laipsniškai.
Daug
nepatogumų sukelia ir juodosios sodo skruzdėlės (Lasius niger) – 3-5 mm dydžio tamsiai rudi ar juodi vabzdžiai.
Dažniausiai jos apsigyvena soduose, šiltnamiuose, prie namų, ypač smėlingose
vietose, tarp šaligatvių plytelių, pamatų plyšiuose, o iš ten, ieškodamos
maisto, skruzdėlės darbininkės skverbiasi į gyvenamąsias patalpas, ypač esančias
pirmuosiuose aukštuose. Mėgsta saldumynus, susiburia ten, kur yra maisto, daro
nemalonų psichologinį poveikį, be to, mechaniškai teršia maistą. Lietuvoje
rūšinė šių skruzdėlių sudėtis nepakankamai ištirta, žinoma apie 40 rūšių,
tačiau su žmogaus buitimi dažniausiai siejamos minėtosios dvi rūšys. Geluonis nėra
būdingas visoms rūšims, bet visos skruzdėlės turi nuodų liauką, gaminančią
skruzdžių rūgštį. Kontaktas su šia medžiaga žmogui sukelia odos niežulį, peršėjimą,
net skausmą, pažeistoje vietoje gali iššokti pūslelių. Dažniausiai nuo
skruzdėlių nukenčia vaikai.
Kaip apsisaugoti nuo skruzdėlių?
Skruzdėlėms
naikinti tinka ir paprastos mielės. Iš šviežių mielių ir vandens pagaminama
tiršta tešla, į ją pridedama šiek tiek uogienės, cukraus pudros arba medaus.
Kruopščiai sumaišius, prievilai išdėliojami (tinka degtukų dėžutės) labiausiai
vabzdžių lankomose vietose. Galima išdėlioti indus, pripildytus saldinto medumi
vandens. Jie vylios skruzdėles ir tarnaus kaip jų gaudyklės.Skruzdėlės
baido riešutmedžių, pomidorų, petražolių, pelynų, citrinų, tabako ir lauro
lapai, actas, saulėgrąžų aliejus. Skruzdėlių,
ypač faraoninių, naikinimas reikalauja daug kantrybės ir laiko. Tam kartais
prireikia 3-6 mėnesių. Faraonines skruzdėles būtina naikinti vienu metu visose
pastato patalpose. Visos minėtos priemonės tinka ir apsisaugoti nuo juodųjų
sodo skruzdėlių, patenkančių į žmogaus būstą. Tačiau šiuo atveju naikinimo
darbai turi būti atliekami ir išorinėje aplinkoje. Patartina pamatus, šaligatvį,
lauko laiptų aikšteles išpurkšti insekticidais. Šią paslaugą geriausiai atliks
licencijuotų įmonių specialistai – atsižvelgdami į objekto specifiką, parinks
tinkamiausius pagal veikliąją medžiagą cheminius preparatus (insekticidus).
Parengė:Jonas Antanavičius ir dr. Milda
Žygutienė
Užkrečiamųjų
ligų profilaktikos ir kontrolės centras
Panaudota informacija